- diržingumas
- diržingùmas sm. (2) → diržingas: 1. Ale tai medžio diržingùmas Slm. ║ Neminiu čia apie ištyrimą viršutinės žemės plutos: jos šaltumo, storumo, diržingumo Vaižg. 2. Diržingùmas gi mergos, kad yra ko žiūrėti! Grž. Nebebuvo kojose to diržingumo kaip pirma rš. 3. Kas proto bukumas, jei ne smegeninės gyvybės dvasios diržingumas (sustingimas) ir tamsumas? rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.